Kooperacija Lietuvos žemės ūkyje nėra naujas reiškinys, tačiau ją vis dar lydi iš praeities atkeliavęs „kolūkio“ stereotipas. Šiandien ūkininkų kuriami kooperatyvai veikia visai kitu principu: kiekvienas narys išlieka savarankiškas savo ūkio šeimininkas, o bendram tikslui susivienijama ten, kur kartu galima pasiekti daugiau. Palankiau įsigyti ūkiui reikalingų žaliavų, sustiprinti derybines pozicijas, efektyviau realizuoti užaugintą produkciją ar tiesiog dalytis žiniomis ir patirtimi. Kaip tai atrodo praktiškai ir ką ūkininkui iš tiesų duoda kooperatyvas? Lankėmės ŽŪK „JUKAGROS“, kur apie kooperacijos naudą, galimybes ir kasdienę praktiką kalbėjomės su pačiais kooperatyvo nariais – ūkininkais.

ŽŪK „JUKAGROS“ istorija prasidėjo prieš septynerius metus nuo kelių bendraminčių ūkininkų ir noro pamatyti, kaip sėkmingai veikianti kooperacija atrodo praktiškai. Jie nuvyko į Joniškio kraštą, aplankė kooperatyvą „Joniškio aruodai“, pasisėmė patirties ir grįžo su mintimi panašų modelį kurti savo krašte. Iš pradžių planuota vienyti Jonavos rajono ūkininkus, tačiau netrukus tapo aišku, kad kooperacijai rajonų ribos nebūtinos. „Iš pradžių galvojome apie Jonavos rajoną, bet supratome, kad vieno rajono ribose užsidaryti neverta“, – laidoje pasakoja ŽŪK „JUKAGROS“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas Gediminas Kontrimavičius.


Taip prie iniciatyvos jungėsi Jonavos, Ukmergės, Kaišiadorių, Širvintų ir kitų aplinkinių rajonų ūkininkai. Jau pirmaisiais veiklos metais kooperatyvas vienijo daugiau kaip 20 ūkių ir apie 4 tūkst. hektarų. Šiandien ŽŪK „JUKAGROS“ jungia apie 50 narių ir 10 tūkst. hektarų, o kooperatyvo metinė apyvarta siekia apie 14 mln. eurų. Tarp narių yra tiek 50 – 60 hektarų valdančių ūkininkų, tiek daugiau kaip tūkstančio hektarų ūkiai.

Tačiau, pasak Gedimino, kooperacijos esmė nėra vien narių, hektarų ar apyvartos skaičiai. Naujų narių čia nesiekiama įkalbinėti, kur kas svarbiau, kad pats ūkininkas suprastų kooperacijos vertę ir norėtų būti jos dalimi. Kooperatyve visi nariai yra lygūs, sąžiningi, turi laikytis bendrų susitarimų, o vienas svarbiausių principų – lojalumas ir aktyvus naudojimasis kooperatyvo teikiamomis galimybėmis.

Bene paprasčiausiai kooperacijos naudą Gediminas įvardija vienu žodžiu – mastas. Kartu perkamos trąšos, augalų apsaugos priemonės ir kitos ūkiams reikalingos žaliavos, atliekami dirvožemio tyrimai, organizuojamas kalkinimas ir kiti darbai. Sukaupus didesnius produkcijos kiekius atsiranda ir stipresnė pozicija derantis dėl grūdų pardavimo sąlygų. „Pagrindinis kooperacijos tikslas yra mastas. Per mastą galime pigiau nusipirkti tai, ko ūkininkui reikia, ir siekti kuo geresnės kainos parduodant užaugintus grūdus“, – sako G. Kontrimavičius.


Vis dėlto kalbantis su ŽŪK „JUKAGROS“ nariais greitai paaiškėja, kad kooperatyvo vertė nėra matuojama vien sutaupytais eurais, nes ne mažiau svarbūs dalykai yra laikas, informacija ir galimybė dalį kasdienių rūpesčių patikėti žmonėms, kurie tuo užsiima profesionaliai. Kooperatyve veikia savotiškas vieno langelio principas. Ūkininkui nebereikia pačiam skambinti keliems tiekėjams, lyginti pasiūlymų, ieškoti, kam ir kokiomis sąlygomis parduoti derlių ar kiekvieną klausimą spręsti atskirai. ŽŪK „JUKAGROS“ turi savo administraciją ir nepriklausomą agronomą, rūpinasi grūdų pardavimu, padeda spręsti pasėlių draudimo, finansavimo ir kitus ūkiui aktualius klausimus. „Paskambinai, pasakei: man reikia. Ir bus ieškoma, kaip tai gauti kuo greičiau, geresne kaina ir palankesnėmis sąlygomis. Patogiau nerasi“, – kooperacijos principą paprastai apibūdina Gediminas.

Filmavimo metu lankėmės ir ŽŪK „JUKAGROS“ grūdų supirkimo vietose, kur grūdus gali pristatyti ne tik „JUKAGROS“ nariai. Vienas punktas veikia Vievyje, kur svarbiu konkurenciniu pranašumu tapo galimybė grūdus krauti į geležinkelio vagonus ir gabenti tiesiai uosto kryptimi. Dar vienas supirkimo punktas įkurtas Žemaitkiemyje, kooperatyvo nario Pauliaus Vaičiulio ūkyje.


Kooperacijos naudą savo kasdienybėje jaučia ir Žemaitkiemyje ūkininkaujantis Paulius Vaičiulis, kurio ūkyje įrengtas vienas iš kooperatyvo grūdų supirkimo punktų. Jis pasakoja, kad prisijungus prie „JUKAGROS“ sumažėjo dalis darbų, kuriais anksčiau reikėdavo rūpintis pačiam.

ŽŪK „JUKAGROS“ direktorius Donatas Vičiūnas pabrėžia, kad kooperatyvas pirmiausia yra pačių ūkininkų įmonė. Todėl pagrindinė jo užduotis yra kurti vertę savo nariams: padėti sutaupyti perkant ūkiui reikalingas žaliavas, siekti kuo palankesnių sąlygų realizuojant produkciją ir padėti valdyti ūkyje kylančias rizikas. Kooperatyvas konsultuoja ir finansiniais klausimais, padeda vertinti ūkio įsipareigojimus, optimizuoti mokėjimus, ieškoti refinansavimo ar lengvatinio finansavimo galimybių, padeda tartis su bankais bei įvertinti bendrą ūkio finansinę situaciją. Kitaip tariant, ūkininkas gauna ne vien geresnę trąšų ar grūdų kainą, bet ir komandą, į kurią gali kreiptis susidūręs su įvairiais kasdieniais klausimais bei problemomis.


Paklausus kas tokioje organizacijoje taria paskutinį žodį? „Ūkininkas“, – nedvejodamas atsako D. Vičiūnas. Aštriausios diskusijos gali vykti valdybos susirinkimuose, tačiau svarbiausi sprendimai visuotiniame susirinkime priklauso patiems kooperatyvo nariams. Ir tai bene geriausiai parodo skirtumą tarp šiuolaikinio kooperatyvo ir vis dar pasitaikančio jo palyginimo su kolūkiu, nes čia ūkininkas nepraranda nei savo ūkio, nei teisės priimti sprendimus. Priešingai, kooperatyvas priklauso patiems ūkininkams ir veikia jų interesais.

Pats kooperatyvas yra kooperatyvo „LAGRENAS“ narys, todėl ūkininkams atsiveria dar daugiau žinių, stipresnis agronominis palaikymas ir galimybės įgyvendinti didesnius bendrus projektus. Kooperacija prasideda ne nuo elevatoriaus, pigesnių trąšų ar didesnio parduodamų grūdų kiekio. Ji prasideda nuo pasitikėjimo ir supratimo, kad nebūtina visko daryti vienam. Kuo mažesnis ūkis, tuo kai kuriais atvejais šis skirtumas gali būti dar ryškesnis. Susivienijęs su kitais ūkiais jis gauna mastą, informaciją, specialistų pagalbą ir derybinę galią, kurią savarankiškai pasiekti būtų gerokai sunkiau.

Kaip iš tiesų veikia „JUKAGROS“, ką apie kooperaciją kalba patys jos nariai, kaip organizuojamas grūdų supirkimas ir kodėl ūkininkai sako, kad prisijungus prie kooperatyvo dalis darbų tapo paprastesni? Kviečiame žiūrėti AGRO REIDAS video reportaže.


Kooperacija nėra vienas visiems tinkantis modelis, tačiau jos galimybes verta įvertinti kiekvienam ūkiui. Lietuvoje jau veikia skirtinguose regionuose ir žemės ūkio srityse ūkininkus vienijantys kooperatyvai. Tad pirmasis žingsnis susipažinti su jų veikla, pasikalbėti su nariais ir įvertinti kokią naudą veikimas kartu galėtų sukurti jūsų ūkiui.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis, kuriame rasite informaciją apie veikiančius kooperatyvus ir galimybes prie jų prisijungti.