Dirvožemio tyrimai atskleidė: 22% Lietuvos laukų skubiai reikia kalkinimo!

Dirvožemio rūgštingumo situacija Lietuvoje

„Dirvožemio rūgštėjimas – tai natūralus procesas, kurį sąlygoja klimatinės Lietuvos sąlygos, fizikinės dirvožemio savybės, tręšimas mineralinėmis trąšomis bei taikomos technologijos. Lietuvoje iškrinta daugiau kritulių nei spėja išgaruoti, todėl iš dirvožemio kasmet išsiplauna apie 200 kg/ha – 400 kg/ha kalcio.“ – teigia DOJUS agro tiksliosios žemdirbystės specialistas – agronomas Gintautas Klevinskas.

Lietuvoje rūgščiausi dirvožemiai yra vakarų bei pietryčių Lietuvoje, ten karbonatingas dirvožemio sluoksnis slūgso apie 1 – 2 metro gylyje. Bendrai Lietuvoje yra apie 22% sąlyginai rūgščių dirvožemių, kuriems reikalingas kalkinimas.

Rūgščių dirvožemių kalkinimas

Dirvožemio kalkinimas yra svarbus žemės ūkio veiksnys, kuris padeda pasiekti didesnį derlių ir pagerinti dirvožemio derlingumą. Štai keletas svarbių faktų apie kalkinimą:

• kalkinimas padeda neutralizuoti rūgščius dirvožemius, padidinant jų pH. Tai ypač svarbu rūgščiuose dirvožemiuose, kuriuose augalai labai sunkiai pasisavina beveik visas maisto medžiagas.
• kalkinimas taip pat pagerina dirvožemio struktūrą, padidindamas oro pralaidumą, tai leidžia šaknims geriau augti.
• kalkinimas padidina makroelementų ir daugumos mikroelementų medžiagų prieinamumą augalams. Geras maistinių medžiagų pasisavinimas iš dirvožemio užtikriną geresnį augalų vystymąsi bei didesnį derlių (žr. 1 ir 2 pav.).
• itin rūgščiuose dirvožemiuose judrusis aliuminis pereina į augalams prieinamą formą, kuris yra toksiškas augalams. Šis poveikis pasireiškia dirvožemyje, kai judriojo aliuminio kiekis siekia 50-100 mg/kg. Tokiame dirvožemyje daugelis pasėtų žemės ūkio augalų derliaus neišaugina, o tiesiog sunyksta ankstyvaisiais augimo tarpsniais.
• kalkinimas suaktyvina naudingųjų mikroorganizmų veiklą dirvožemyje, tai padeda skatinti fermentų aktyvumą ir pagerina dirvožemio biologinę veiklą.

        1 pav. Makroelementų pasisavinimas skirtingo rūgštingumo dirvožemyje.

          2 pav. Mikroelementų pasisavinimas skirtingo rūgštingumo dirvožemyje.

Išmaniosios technologijos į pagalbą

Lietuvoje vyrauja įvairūs dirvožemiai, kurie skiriasi savo fizikinėmis savybėmis ir jiems reikalingas kalkinimas skirtingomis normomis. Kalkinimo planui parengti reikalingi dirvožemio tyrimai, būtinas tyrimas – dirvožemio pH, kad būtų parinktos optimalios kalkinimo normos, nes per didelis arba nereikalingas kalkinimas gali būti ne tik finansiškai nuostolingas, bet ir žalingas dirvožemiui. Geriausia, jeigu įranga sugeba berti kalkes kintama norma pagal iš anksto parengtą kalkinimo kintama norma žemėlapį. Tokiu būdu kalkės atiduodamos tik tose lauko vietose, kuriose jos reikalingos ir tik tiek, kiek reikia.  

Keletas patarimų, kad būtų pasiektas geriausias kalkinimo efektyvumas:

• kalkinti geriausia laukus, kuriuose dar arba jau nėra augalų;
• geriausia, kai kalkės vienodai, bet negiliai permaišomos su dirvožemiu, su lėkštinėmis akėčiomis arba freza;
• pievų ir ganyklų kalkinimui įterpimas nereikalingas;
• negalima kalkinių medžiagų giliai užarti;
• tinkamas kalkinių medžiagų kiekis, kuris apskaičiuojamas pagal dirvožemio pH, granuliometrinę sudėtį bei kalkinėje medžiagoje esančiu CaCo3 kiekio.

Kalkinimo efektas

Kalkės gali būti dulkiškos, trupintos ir granuliuotos frakcijos. Priklausomai nuo kalkinės medžiagos frakcijos, priklauso ir neutralizavimo greitis bei poveikio ilgaamžiškumas.

• Dulkiškos (miltinės) kalkės: šios kalkės veikia greičiausiai, nes greitai tirpsta dirvožemyje, padidina dirvožemio pH. Rekomenduojama rinktis dulkines kalkes, kai siekiama greičiausio efekto dirvožemyje, tačiau jis būna trumpalaikis.
• Granuliuotos kalkės: šios kalkinės medžiagos tirpsta lėčiau nei dulkios, o tai leidžia ilgiau išlaikyti pakeltą pH dirvožemyje. Granuliuotos kalkės yra patogios, nes jas galima lengvai išbarstyti.
• Trupintos kalkės: šios kalkinės medžiagos veikia ilgiausiai, nes trupintos kalkės tirpsta palaipsniui – pirma ištirpsta dulkių frakcija, vėliau smulkesnės dalelės ir galiausiai stambiausioji dalis. Tai leidžia palaipsniui kelti ir ilgai išlaikyti pakeltą pH.

Šaltinis: dojusagro.lt