Anykščių rajono Aulelių kaime įsikūręs Alvyros ir Laimučio Žilių šeimos pieno ūkis, kurio kasdienybė ne tik sunkus darbas, bet ir žmogiškas ryšys su žeme, gyvuliais ir kaimo bendruomene. Naujųjų metų pradžioje čia nutiko tai, ką ūkininkai pavadino stebuklu – po nelengvo laikotarpio bei keturių bemiegių parų viena karvė atsivedė nuostabius dvynukus. „Mus gyvenimas myli. Tai – Naujų metų stebuklas“, – sakė ūkininkė Alvyra, kuri dėl besiveršiuojančių karvių naktimis važiuoja į fermą, kad nė viena gyvybė neliktų be priežiūros.


Pastarosiomis savaitėmis Žilių ūkis buvo atsidūręs viešumoje kai be šeimininkų žinios užfiksuoti vaizdai iš fermos sukėlė audringas diskusijas socialiniuose tinkluose. Po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų nustatyta, kad didžiausios pastabos buvo susijusios su karvių šukavimu, apsilupusiomis durimis, įskilusiomis plytelėmis, perdegusia lempute bei pakratų kiekiu, tačiau jokių sąmoningo gyvulių kankinimo požymių nebuvo nenustatyta. Šeima neslepia – ši patirtis buvo emociškai sunki, bet ji dar labiau sustiprino jų pasiryžimą dirbti skaidriai ir atsakingai.


Žiliai ūkininkauja jau daugiau nei 20 metų ir dirba 200 hektarų plote. Kas antrą dieną iš šio ūkio iškeliauja daugiau nei 2 tonos kokybiško pieno. Tačiau už šių skaičių slypi kasdieninė atsakomybė bei griežta disciplina be poilsio dienų, kaip sako patys ūkio šeimininkai: „turėti pieno ūkį reiškia turėti geležinę kantrybę”.


Alvyros ir Laimučio Žilių pastangos 2024 metais buvo įvertintos Lietuvos Metų ūkio konkurse. Žilių šeima pelnė III vietą už meilę šeimai, darbui, gyvūnams ir išskirtinę rankų meistrystę. Alvyra ne tik rūpinasi melžiamų karvių banda, puoselėja gėlynus aplink sodybą, bet ir tapo paveikslus.


Žilių ūkis atviras visiems: šeima maloniai priima lankytojus edukacijoms, kviečiant pažinti pienininkystės ūkio kasdienybę, praktinius ūkio darbo aspektus bei suprasti, ką reiškia gyvulių priežiūra.


Kaip atrodo tikro pieno ūkio kasdienybė kviečiame žiūrėti naujausiame AGRO REIDAS reportaže.