Kaip iš seno kolūkio sandėlio, PETKUS valomosios ir daugybės rankinio darbo pereiti prie modernaus elevatoriaus, galinčio per valandą priimti apie 300 tonų grūdų? Šį kartą lankėmės žemės ūkio kooperatyve Šiaulių aruodas. Šiandien jau daugiau nei šešioliką metų patirties skaičiuojantis kooperatyvas vienija 30 ūkininkų, bendrai valdančių beveik 8 000 hektarų. Narių ūkiai labai skirtingi, nuo maždaug 60 ha iki 2 000 ha, tačiau juos jungia bendras tikslas: efektyviau tvarkyti ir realizuoti užaugintą derlių, o veikiant kartu įgyti ir didesnę derybinę galią.


Šiaulių aruodo elevatorius per valandą gali priimti apie 300 tonų grūdų, o intensyviausiomis dienomis per parą čia priimama 3000 – 3500 tonų. Per sezoną čia priimamos penkios skirtingos kultūros: kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai ir pupos. Kai kombainai dirba laukuose, svarbi kiekviena minutė. Traktoriai ir sunkvežimiai į elevatorių juda vienas po kito, todėl vienas pagrindinių tikslų yra kuo greičiau priimti krovinį ir leisti transportui grįžti ten, kur jo labiausiai reikia – atgal į laukus.


Tačiau grūdų priėmimas tik viena visos sistemos dalis. Beveik 2 ha užimančioje gamybinėje bazėje grūdai valomi, džiovinami ir sandėliuojami, o atskiroje zonoje ruošiama sėkla. Jos ruošimo linijos našumas siekia apie 10 tonų per valandą, tad per intensyvią darbo dieną galima paruošti apie 100 tonų sėklos. Šiomis paslaugomis naudojasi ne tik kooperatyvo nariai – klientų atvyksta ir iš Kėdainių bei Panevėžio rajonų. Didelis mastas keičia ir derliaus realizavimo galimybes. Apie 70 proc. „Šiaulių aruodo“ grūdų iškeliauja į Klaipėdos uostą.


Kooperatyvo administracijos direktorius Rokas Mažulis reportaže pasakoja, kad toks veiklos modelis leidžia ūkininkams nekurti visos derliaus tvarkymo infrastruktūros kiekviename ūkyje atskirai. Užuot individualiai investavę į džiovinimą, valymą ar sandėliavimą, jie gali daugiau dėmesio ir investicijų skirti žemei, technikai bei savo ūkio plėtrai.

Vienas iš kooperatyvo pradininkų, ūkininkas Antanas Vilutis, prisimena pirmuosius žingsnius ir pabrėžia, kad kooperacijos nauda matuojama ne tik pinigais. Tai ir didesnis saugumas, ir galimybė rinkoje veikti ne kaip pavieniam ūkininkui, o kaip gerokai stipresnei jėgai. Didesnis mastas reiškia ir didesnį svorį prie derybų stalo.


Apie vienybės svarbą atvirai kalba ir kooperatyvo narys, ūkininkas bei buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jo vertinimu, Lietuvos ūkininkams kooperacijos ir vienybės vis dar trūksta.

Kaip toks modelis veikia iš vidaus, ką kooperacija realiai duoda ūkininkui ir kodėl kooperatyvo Šiaulių aruodas nariai įsitikinę, kad kartu galima daugiau žiūrėkite viename naujausių Agro reidas epizodų mūsų „YouTube“ kanale.


Kooperacija nėra vienas visiems tinkantis modelis, tačiau jos galimybes verta įvertinti kiekvienam ūkiui. Lietuvoje jau veikia skirtinguose regionuose ir žemės ūkio srityse ūkininkus vienijantys kooperatyvai. Tad pirmasis žingsnis susipažinti su jų veikla, pasikalbėti su nariais ir įvertinti kokią naudą veikimas kartu galėtų sukurti jūsų ūkiui.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų žemėlapis, kuriame rasite informaciją apie veikiančius kooperatyvus ir galimybes prie jų prisijungti.