Grūdų ir trąšų kainų santykis, geopolitinė įtampa, augančios sąnaudos ir investicijų atsiperkamumas – vienos svarbiausių temų, aptartų lapkričio 11 d. Vilniuje vykusiame „Agroverslo forume 2026“. Daugiau nei 350 ūkininkų, agroverslo atstovų ir ekspertų subūrusiame renginyje akcentuota, kad ateinantį sezoną ūkiams teks itin atidžiai planuoti išlaidas, vertinti rinkos rizikas ir ieškoti efektyvesnių ūkininkavimo sprendimų.


Trečią kartą bendrovių „Scandagra“ ir „Verslo žinios“ organizuotas forumas vyko „Vilnius Grand Resort“ konferencijų centre. Renginyje pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, ekonomistas Žygimantas Mauricas, geopolitikos ekspertas Linas Kojala, žemės ūkio asociacijų vadovai, ūkininkai bei agroverslo įmonių atstovai.


Dienos programoje aptartos pasaulio ekonomikos ir geopolitikos tendencijos, grūdų bei trąšų rinkų perspektyvos, žemės ūkio finansų valdymas, investicijų atsiperkamumas ir technologiniai sprendimai. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip ūkiams išlaikyti pelningumą aplinkoje, kurioje ne visus rinkos pokyčius įmanoma prognozuoti.

Geopolitinė įtampa ir toliau veiks žemės ūkio rinkas

Forumą atidaręs žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika 2026-uosius įvardijo kaip sudėtingus metus žemės ūkiui. Sektoriui teko susidurti su nepalankiomis klimato sąlygomis, geopolitine įtampa ir išaugusiomis degalų kainomis. Pasak ministro, nerimą kelia ir mažėjantis ūkininkų noras investuoti į technikos bei įrangos atnaujinimą.


Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala pabrėžė, kad greitų geopolitinės situacijos pokyčių tikėtis nereikėtų. Kariniai konfliktai ir tarptautinės prekybos sutrikimai jau tapo veiksniais, darančiais tiesioginę įtaką žemės ūkio produkcijos bei gamybos priemonių rinkoms.


Šiame kontekste ūkiams svarbu vertinti ne tik dabartines kainas, bet ir galimus tiekimo grandinių, logistikos bei tarptautinės prekybos pokyčius.

Trąšų kainos keičia ūkių ekonominius skaičiavimus

Viena aktualiausių forumo temų tapo grūdų ir trąšų kainų santykis. „Scandagra Lietuva“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad anksčiau už toną azotinių trąšų ūkininkui pakakdavo maždaug 1,5 tonos kviečių, o dabar šis santykis siekia apie 3 tonas kviečių už toną trąšų.


Pasak jo, kai trąšų ir grūdų kainų santykis viršija maždaug 2,5, ūkiams tampa aktualu iš naujo įvertinti tręšimo ekonominį efektyvumą. Vis dėlto sprendimai dėl normų turėtų būti priimami atsižvelgiant ir į agronomines sąlygas, dirvožemio būklę bei planuojamą derlių.


M. Vasiliauskas taip pat pažymėjo, kad dėl ribotų importo galimybių laukti reikšmingai pigesnių trąšų gali būti rizikinga. Kaip vieną iš alternatyvų jis išskyrė platesnį karbamido naudojimą, kartu pabrėždamas būtinybę tinkamai pritaikyti jo naudojimo technologijas Lietuvos ūkiuose.

Diskusijoje akcentuota, kad didėjant gamybos sąnaudoms vien tik įprastų technologinių sprendimų nebeužtenka – svarbu vertinti kiekvienos investicijos ir naudojamos priemonės ekonominę grąžą.


Grūdų rinkoje – skirtingi signalai ir didelis neapibrėžtumas

„Scandagra“ grūdų verslo vadovas Karolis Tarasevičius pastebėjo, kad daliai ūkininkų 2026 metų sezonas finansiškai buvo palankus. Daugelis gamybos priemones įsigijo dar iki kainų augimo, o reikšmingą derliaus dalį spėjo parduoti aukštesnėmis kainomis.

Tačiau, jo vertinimu, ateinančio sezono perspektyvos gerokai sudėtingesnės. Grūdų rinkai įtaką daro geopolitiniai konfliktai, sutrikusi logistika ir skirtingi finansų rinkų lūkesčiai.


K. Tarasevičius atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp finansinių investuotojų ir fizinės grūdų rinkos dalyvių vertinimų. Dalis investuotojų tikisi kainų mažėjimo, tačiau prekybos ir logistikos sektoriuje išlieka abejonės dėl greito geopolitinės situacijos stabilizavimosi.

Jo teigimu, tokiomis aplinkybėmis ūkininkams racionaliausia daugiau dėmesio skirti tiems veiksniams, kuriuos jie gali tiesiogiai kontroliuoti: gamybos sąnaudoms, investicijų apimčiai, grūdų pardavimo strategijai ir ūkio veiklos efektyvumui.


„Apibendrinant, kaip visada, laimės tas, kas geriausiai skaičiuoja, efektyvina ir priima sprendimus, atsižvelgdamas į savo situaciją“, – forume kalbėjo K. Tarasevičius.

Dėmesys investicijų atsiperkamumui ir efektyvesniam ūkininkavimui

Be grūdų ir trąšų rinkų perspektyvų, forume nagrinėtos technologijų, žemės ūkio finansų valdymo ir investicijų temos. Diskusijose kelti klausimai, kaip įvertinti, ar pasirinkta technologija arba nauja įranga ūkiui iš tiesų atsipirks, kokiais rodikliais remtis priimant investicinius sprendimus ir kaip didinti ūkio sukuriamą vertę.


Aptarti ir augalų apsaugos iššūkiai, žemės ūkio kultūrų atsparumas bei būtinybė ieškoti sprendimų, kurie padėtų išsaugoti gamybos efektyvumą besikeičiančiomis sąlygomis.


Skirtingų sričių ekspertų ir ūkininkų diskusijas vienijo bendra mintis – artimiausiu laikotarpiu ūkių konkurencingumą vis labiau lems ne vien produkcijos kiekis, bet ir gebėjimas tiksliai apskaičiuoti jos savikainą, pagrįsti investicijas bei valdyti finansines rizikas.

Forumas kasmet suburia vis didesnę žemės ūkio bendruomenę

„Agroverslo forumas 2026“ vyko jau trečius metus iš eilės. Šiemet į renginį susirinko daugiau nei 350 dalyvių – ūkininkų, žemės ūkio organizacijų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų.


Renginio programą sudarė ekspertų pranešimai ir teminės diskusijos, o pertraukų metu dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai aptarti rinkos situaciją, pasidalyti patirtimi ir užmegzti naujus profesinius kontaktus.


Nors pranešėjų prognozės ir rinkos vertinimai skyrėsi, daugelyje diskusijų kartojosi panaši išvada: 2027 metų sezonui ūkininkai turėtų ruoštis atsargiai, remtis savo ūkio ekonominiais rodikliais ir sprendimus priimti įvertinę kelis galimus rinkos scenarijus.

Straipsnį parengė: Scandagra, UAB
Daugiau informacijos: SCANDAGRA Lietuva